Patirtis atstovaujant įmonę 300 mln. lt. investiciniame projekte.

Elektrą gamins iš atliekų

2010.05.07 "Verslo žinios"

UAB „Naftos grupė“ siūlo elektros energiją išgauti perdirbant atliekas. Į Lietuvoje statomą jėgainę bendrovė pasiryžusi investuoti 300 mln. Lt, sukurti iki 130 darbo vietų. Skaičiuojama, kad įmonei alternatyvios energijos išteklių gamyba atsipirks per 10–15 metų.

Elektros jėgainę bendrovė nori statyti pagal šveicarų kompanijos  „Matrix“ technologiją – mišrios komunalinės atliekos apipurškiamos mikrobiologiniais organizmais, kurie stabdo puvimo procesą ir skatina atliekas džiūti. Atliekos susmulkinamos ir iš jų gaminamos 4–8 cm granulės, vėliau jas deginant ir išskiriama elektros energija.

„Elektros energiją gaminant pagal šią technologiją nenaudingos yra tik medžiagos, neturinčios energetinės vertės – smėlis, žvyras, akmenys, stiklas, metalai. Jas atrinktume“, – sako Donatas Jonikas, „Naftos grupės“ strateginių projektų vadovas. Atrinkus ir apdirbus atliekų sumažėja 20%, tačiau energetinė vertė išauga 15%.

„Metalus parduotume, ir į sąvartynus patektų 7–10% pirminių atliekų. Šiuo metodu apdorojant atliekas pailginamas ir sąvartynų eksploatavimo laikas“, – technologijos pranašumus dėsto p. Jonikas.

Be to, pirolizės būdu komunalines atliekas paverčiant energija nesusidaro atliekas deginant būdingų dūmų, pelenų ar kitų kenksmingų medžiagų. Dėl šios priežasties, anot pašnekovo, pirolizės technologija pripažįstama vienu iš moderniausių atliekų tvarkymo būdų.

Regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC) pavesta spręsti atliekų problemą –  „Naftos grupė“ tikina galinti atliekas naikinti  kitai bendrovei ar savivaldybės įmonei atlikus rūšiavimą arba visus darbus apsiimti pati.

„Mūsų interesas – gaminti elektros energiją, ne atrinkti žaliavas. Bet antrinis rūšiavimas galimas“, – kalba „Naftos grupės“ strateginių projektų vadovas. Technologija leidžia apdoroti ir nerūšiuotas atliekas.

Statys Šiauliuose

Skaičiuojama, kad bendrovei finansiškai apsimokėtų statyti jėgainę, kurioje per metus būtų sunaikinama 80.000 t po antrinio rūšiavimo likusių atliekų. Tuomet nominalus jėgainės galingumas siektų 33,6 MW. Per metus būtų pagaminama apie 268,9 GWh elektros energijos. Norint padidinti atliekų apdorojimo pajėgumą 40.000 tonų per metus statybos darbams pririektų apie 16 mėnesių.

„Mažesnio pajėgumo jėgainės investuotojui statyti neapsimoka“, – sako p. Jonikas.

Jėgainėje pagamintą elektros energiją norima parduoti į bendrą Lietuvos tinklą arba tiesiogiai stambiems regiono elektros energijos vartotojams. Projektas pristatytas Energetikos ir Aplinkos ministerijoms, RATC.

„Pastatyti jėgainę truktų 16–18 mėnesių. Dar tiek pat laiko prireiks gauti visus leidimus. Jei viskas klostysis sėkmingai, pirmąją jėgainės plytą padėsime po pusantrų metų“, – sako p. Jonikas. Techninę galimybių studiją bendrovė ketina pradėti šiemet. Jėgainės statyboms nusižiūrėti Šiauliai, kur atliekų kiekis per metus siekia 100.000 t. Planuojamas jėgainės plotas – 5,3 ha.

„Miesto savivaldybė siūlo statybas Šiaulių pramonės parke. Tai sanitarinės priežiūros zona, nutolusi 1 km atstumu nuo gyvenvietės“, – pasakoja pašnekovas.

Aistės Žalevičienės, Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos, teigimu, ši investicija miestui labai reikalinga.

„Investicija didelė, kurianti darbo vietas, svarbi mokesčių klausimu. Planuojama įmonės veikla perspektyvi ir reali, – sako p. Žalevičienė. – Jei bendrovė susitvarkys atliekų srauto klausimą, miestas pasiruošęs priimti investiciją. Tam turime inžineriškai paruoštų žemės sklypų.“

„Naftos grupė“ žada sukurti 60–130 darbo vietų, investuoti iki 300 mln. Lt lėšų, kurias skolinsis iš Lietuvos ir užsienio bankų.

30 centų

Bendrovė suinteresuota pasirašyti dvi sutartis – elektros energijos pardavimo ir atliekų srauto užtikrinimo. Jei valstybė elektros energiją supirktų 30 ct/kWh tarifu, jėgainė atsipirktų per 10,8 metų. Žadamas jėgainės veikimo laikas – 25 metai.

„Kažin ar Lietuvoje elektra dar labiau galėtų pigti? Pasižiūrėkime į remtinus tarifus kitose šalyse: Ukrainoje yra jėgainė, kur iš biomasės gaminamai elektros energijai taikomas 44 ct/kWH tarifas, Latvijoje – 38–62 ct/kWH. Iš to galima daryti prielaidą, kad kaina nebent kils“, – sako p. Jonikas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, iš vartotojo mokamų 45 ct už 1 kWh 0,5 ct tenka atsinaujinantiems ištekliams, 0,4 ct – termofikacinėms elektrinėms ir 3,8 ct – AB Lietuvos elektrinės pagamintai energijai remti. Iš remtinų elektros energijos gamintojų 2009 m. supirkta 2,3 TWh. Bendras elektros energijos vartotojų poreikis 2009 m. buvo 9,1 TWh.

Anot Egidijaus Purlio, VKEKK Elektros skyriaus l. e. vedėjo pareigas, pirolizės būdu gaminamos elektros energijos kainos skaičiavimų komisijai atlikti kol kas nepavesta. „Prireikus ji bus nustatyta. Ir nebūtinai 30 ct/kWh“, – sako p. Purlys.

***

Elektros energijos supirkimo kainos, Lt/kWh
Hidroelektrinėms 0,26
Vėjo jėgainėms 0,30
Biokurio elektrinėms 0,30
Saulės (foto-) elektrinėms (100 kW) 1,63
Saulės (foto-) elektrinėms (100 kW–1 MW) 1,56
Saulės (foto-) elektrinėms (1 MW) 1,51
Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

2010 m. remiama elektros energija, palyginti su galutine elektros kaina, ct/kWh
AB Lietuvos elektrinės pagaminta energija 4,73
Termofikacinėse elektrinėse pagaminta elektra 0,4
Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms 0,5
Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija